Naudingi patarimai 

  1. Kaip elgtis mirus artimam žmogui?

           Asmens mirties momentą ir faktą bei medicininio mirties liudijimo išdavimo sąlygas ir tvarką Lietuvoje nustato Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo ĮSTATYMAS (Žin., 2002, Nr. 43-1601). Mirus žmogui, jo mirties faktą turi patvirtinti atsakingas medicinos asmuo, priklausomai nuo mirties pobūdžio tai padaryti gali:

1) asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;

2) gydytojas patologas;

3) gydytojas teisės medicinos ekspertas;

4) gydytojų konsiliumas;

5) skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai;

6) slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.

           Medicinos darbuotojas patvirtinęs žmogaus mirties faktą išduoda medicininį mirties liudijimą, kuris yra būtinas asmens mirčiai užregistruoti ir mirties liudijimui gauti. Mieste mirties liudijimą išduoda vietos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, o kaime – seniūnija.Trakų rajone dėl mirties liudijimo išdavimo reikia kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administraciją, Vytauto g. 33. Žmogaus mirtis registruojama ir poilsio bei švenčių dienomis iki 16.00 val. 

        Taip pat primename, kad savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys, arba seniūnai, (jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą) išduoda rašytinį leidimą laidoti. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke.

2.  Kada Mirusysis vežamas atlikti teismo medicinos tyrimus ?

                      Į teismo medicinos ekspertizių ir tyrimų įstaigas gabenami šių žuvusiųjų ir mirusiųjų žmonių palaikai: 

1.    mirusiųjų, kurių mirties priežasčiai nustatyti būtinas skrodimas;

2.    ištiktų staigios mirties, kurios priežastys nėra aiškios;

3.    žuvusiųjų eismo įvykių metu;

4.    skenduolių;

5.    pakaruoklių;

6.    žuvusiųjų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir buityje;

7.    tyčinių nusikaltimų aukų;

8.    aptiktų neatpažintų lavonų ar tik liekanų;

9.    aptiktų vienišų gyvenusių žmonių palaikai, kai nėra artimųjų ar giminaičių;

10.  kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

        Žmogaus palaikų pirminis vežimas ir vežimas laidoti vykdomas tik specialiomis žmogaus palaikų vežimui skirtomis transporto priemonėmis. Mirusiojo kūną, pagal policijos ar prokuratūros pareigūnų iškvietimą, bet kuriuo paros metu gabena įmonė, kuri yra sudariusi sutartį su miesto ar rajono savivaldybės administracija. Už šios įmonės suteiktas paslaugas pagal parengtą atliktų darbų aktą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaita – faktūra, policijos pareigūnų užpildytų užduočių atlikti tyrimus kopijas) atsiskaito rajono savivaldybės administracija.

3. Jeigu žmogus miršta ligoninėje?

        Ligoninės skyriuje, kuriame buvo gydomas pacientas, konstatavus asmens biologinę mirtį, palaikai palatoje laikomi 2 valandas. Po to, tvarkingai paruošti žmogaus palaikai pervežami į Patologinės anatomijos skyrių (esantis šalia ligoninės). Šiame skyriuje esančių mirusiųjų palaikai artimiesiems perduodami darbo valandomis kiekvieną dieną, taip pat ir poilsio bei švenčių dienomis. Priklausomai nuo patvirtintos tvarkos kūnas čia laikomas 2-4 paras, vėliau kūnas turi būti perduotas teritorinei lavoninei. Už asmenų, turinčių gyvenamąją vietą, kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje moka giminės. Turint medicininį mirties liudijimą galima kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančią įmonę dėl kūno atvežimo, šarvojimo vietos ir kitų, su šarvojimu susijusių klausimų.

               Nei iš namų, nei iš įvykio vietos mirusieji į ligoninės Patologinės anatomijos skyrių nevežami. Šias palaikų priėmimo, mirties priežasčių ištyrimo funkcijas vykdo Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, esanti Didlaukio g. 86, Vilniuje.

4. Laidojimo pašalpa

       Įstatymo "Dėl paramos mirties atveju" pakeitimo įstatymas (Žin.,  2011, Nr. 77-3722 ) nustato asmenų, turinčių teisę gauti laidojimo pašalpą, kategorijas, laidojimo pašalpos dydį, šių pašalpų mokėjimo ir finansavimo tvarką. Laidojimo pašalpa mokama mirus:

1) Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui;

2) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kaip ši sąvoka apibrėžta tai reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

3) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;

4) asmeniui, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas Paramos mirties atveju įstatymas.

5) Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai 1-4 punktuose nurodyto asmens vaikas gimsta negyvas.

 Pašalpa išmokama laidojančiam asmeniui, kuris dėl jos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją. Dėl pašalpos reikia kreiptis ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikiant prašymą, mirties liudijimą ir laidojančio asmens pasą. Trakų rajone ši pašalpa išmokama Birutės g. 28, informacija teikiama - tel. (8 528) 55 709, 55 635, el.p. soc.parama@trakai.lt. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

5. Teisės aktai reglamentuojantys asmens laidojimą

1.      Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo ĮSTATYMAS (Žin., 2002, Nr. 43-1601);

2.      Įstatymo "Dėl paramos mirties atveju" pakeitimo įstatymas (Žin.,  2011, Nr. 77-3722 );

3.      LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 140-5763);

4.      Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 "Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo (Žin., 2013, Nr. 57-2891);

5.      Lietuvo Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas „Dėl Laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 108-5120 );

6.      Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo (Žin., 2008, Nr. 137-5411)  [žr. aktualiąją redakciją];

7.       DĖL VILNIAUS RAJONO TERITORIJOJE ŽUVUSIŲJŲ, MIRUSIŲJŲ PALAIKŲ TRANSPORTAVIMO IŠ ĮVYKIO VIETOS Į TEISMO EKSPERTIZIŲ, TYRIMŲ ĮSTAIGAS IR KITAS VIETAS TAISYKLIŲ (taisyklių priedas);

8.      Šiuo metu mirusiųjų palaikų parvežimą iš užsienio valstybių į Lietuvą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. V-755/V-106 „Dėl leidimo mirusiojo palaikus parvežti į Lietuvą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 101-3921);

9.      http://www.cust.lt/web/guest/verslui/palaikupargabenimas;

10.   Daugiau informacijos apie vienkartines laidojimo pašalpas rasite čia.(www.socmin.lt);

11.  Apie mirties atveju skiriamą pensiją informaciją rasite čia. (www.sodra.lt).

Mums svarbūs visi Jūsų įrašai svečių knygoje ir mes visada džiaugiamės savo lankytojais. Prašome palikti savo komentarą arba tiesiog parašykite „Labas“!